Kaip man sekasi studijuoti mediciną

Anglų:

I don‘t ask you to learn everything by heart, but you should.

Medicinos istorija:

Šekeliai ir dabar naudojami kai kuriose arabų šalyse, pavyzdžiui Izraelyje.

Internete yra Vilkpedija.

Jūs tik viską išsamiai skaitykite!

Anatomija:
O žinot ką aš galvoju? Vat ir nežinot.

Linea alba skūpai maitinama…

Gimdant ką nors sunkiai…

Negirdžiu atsakymo! Kas paskys, duosiu 10 centų.

Vėliau pamatysit, kad Kudirka priėminėjo pacientus klėtyje, be kompiuterių, suprantat?

Biologija (bendroji ir antropologija):
Matėt kada gyvą blusą? Nematėt?! Turbūt į darželį nevaikščiojot…

Jų šeiminiais gali būti ir kiti stambūs kanopiniai raguočiai, triušiai.

Jei žmogus nori užsikrėsti šitais, turi prisiryti cisticerkų.

Šis užauga iki 5 cm, toks visai mielas kaspinuotis.

Ir štai puikiausia kirmėlė!

Su jumis bendraus profesorius, būkite pasiruošę!

Klausimas: kaip apskaičiuoti aborigenų tankumą, žinant metinį kritulių kiekį?

Na ką gi, važiuojam (ir paskaita pasibaigė).

Yra mergaičių, kurioms patinka berniukai, galintys jas panešti, yra mergaičių, kurioms patinka berniukai galintys pasamdyti nešiką.

Padori moteris po vestuvių menstruacijų neturi.

Reikia kalbėti ir apie spermatozoidų ir kiaušialąsčių teises, politiškai korektiškai, kiekvienam. spermatozoidui po kiaušialąstę.

Dievas nedavė vyrams gimdyti, bet davė prostatą.

Tik nesakykit, kad žmonės buvo dviejų rūšių: andartaliečiai ir neandertaliečiai.

Pavadinkite airį anglu ir pažiūrėkite, kas su jumis bus.

Kai sodininkyste užsiima, kas šuniuką turi, o jie (astenikai), savo ligą turi, puoselėja ją.

Gersiu šviežią pieną, gal ištreniruosiu savo laktozę?

Fat, išvertus į lietuvių kalbą būtų (pauzė), moteriško kūno sudėjimo..?

Chemija (bendroji ir bioorganinė):

Amerikoj problema – gydė nuo pneumonijos, o mirė nuo plaučių uždegimo.

Geriau dabar mūsų galvas apmėtykite akmenimis ir kankorėžiais.

Ir išorinė grybų danga iš chitino.

Paprognozuokime kokios gi čia reakcijos vyks.

Žinot, būna tokie šiurpūs kaštukai girgžda, kai sukat.

Eterio reikia labai didelių dozių norint nugalabyti žmogų. Na, netyčia.

Informatika:

Kampūtėriai.

Ar matėte kada ligos istoriją?

… jeigu gyventojas sužino savo pavardę iš gyventojų registro.

Fizika:

Mano laikais buvo esminis dalykas naktį lydėti mergaitę per mišką.

Ausis taip gerai sukonstruota, kad net fizikai taip nesugebėtų, nors ir labai protingi yra.

Aš jums egzaminų laikymui pasakysiu: yra tokių nematomų klausos aparatų, įsidedate į ausi, dėstytojas nieko nepamatys. Tai jūs taip nedarykite.

Nu, kraujagyslėse yra kraujas, aš įsivaizduoju.

… ir tokiu būdu apžiūri negimusius kūdikius: šypsosi, dantukai kalasi, sako gydytojas.

Vienas miegantis studentas yra 100 W, o jūs kas nemiegat, tai 150!

Lazeris labai paprasta, kaip elektros lemputė.

Nereik bulvių mėtyt į kanalizaciją, bet vis tiek darom…

Skystis drėkina kraują

Kas matėte stalo teniso kamuoliuką? Gal ir čiupinėjote?

Pradinėse klasėse dažnai vartodavom tokį žaidimą.

Jei turėsite savo namą, sienas ir lubas darykite iš marmuro.

Protono išmieros…

Mes protonų turim kaip šieno

Protonas irgi nekvailas

Mes koloiderį protonų sugalvojom!

(rodo į anglišką skaidrę) Va, aš čia jums parašiau…

Mes esame kieta materija, visiškai nepanašės į dujas, na, tiktai vietomis.

Sustatom 100 žmonių, pašvitinam ir žiūrime kiek liks gyvų po mėnesio.

Ten žmonių nedaug, tik mokslininkai.

Visi kalba apie mobiliųjų poveikį. Visi juos nešiojasi, o kai kurie, priedo, net kalba!

Žmogus gyveno visą savo gyvenimą…

Krentam iš trečio aukšto su liftu…

Na ką gi, linkiu išlaikyti. Fizikos jūs nemokat. Jūsų fizikos žinios apgailėtinos.

Klausyti galima ne vien dėstytojų, bet ir pačių studentų, keletas mano kursiokų perliukų:
Dėstytojas: tokie žmonės linkę tukti. J.Ž.: Jėėė!

Tu eini dvyliktą (nakties) miegoti?! Prabanga…

Čia stiklinis stiklas. Būna iš medžio lietas…

Šiandien atrodai, kaip histologinis preparatas.

Aš tai lavonų negydysiu.

Kalbėdamas svorio nenumesi…

M: kaip išmokti žaist pokerį? J.Š.: atsišvieti, pasibrauki, susikonspektuoji…

Sveiki, senokai nerašiau, nes 1) po paskutinio įrašo buvo daug sunkių semestro pabaigos savaičių, 2) paskui buvo atostogos ir neturėjau ką rašyti, 3) nes prasidėjo egzai ir galvojau, kad labai reik mokytis, bet labai nesimokiau, o mano kursiokė ir toliau rašė blogus, tai nusprendžiau parašyti kiek vėliau, 4) dabar yra „kiek vėliau“.

Pirmąją sesijos savaitę buvo du egzaminai, antrąją vienas, dabar yra trečia sesijos savaitė, ir trys egzaminai. Šią savaitę mano grupei sesija ir pasibaigs. Šiandien parašiau egzaminą, dar vienas bus rytoj, ir dar vienas užporyt.

Aišku, gali kilti klausimas, kodėl aš nesimokau. Aš mokausi, bet man reik ir pailsėti. Tai va, aš beveik ilsiuosi. O ruoštis nėra taip sunku dėl kelių priežasčių:

·         Mokymuisi netrukdo paskaitos;

·         Per mokslo metus būdavo savaičių, kai tekdavo po keturis koliokviumus parašyti, pasiruošti pratyboms ir nueiti į paskaitas. Sesijos metu to nėra;

·         Per pratybas buvo įgyta nemažai informacijos ir žinių;

·         Į egzaminą jau atsinešami keli balai iš koliokviumų ar užsidirbus papildomai;

·         Per semestrą labai pasitreniravo smegenys kaldamos neįmanomus informacijos kiekius;

·         And last, but not least, galima išsimiegoti!

Taigi, summa summarum, per sesiją medikiukai šiek tiek atsigauna, pasimoko ir net turi šiek tiek daugiau atostogėlių.

O dabar lekiu mokytis biologijos! ^^V

Na, bet nieko baisaus, čia prieš paskaitą. :)

O čia per paskaitą, ką veikia mano susėdovė. :D

Nesimokysiu šiandieną.

Iš seno aparato, sklinda Mocarto, Listo ir Šuberto muzika, fotelis, Kobo Abės “Moteris smėlynuose” ir čiobrelių arbata su medumi.

Paskui paskaitau ką blogeriai prirašė, visiems pridėlioju “patiko”. Paklausau pop muzikos.

Tada ateina metas pietauti.

Liko dvi savaitės iki sesijos ir atostogų. Sveikatos man. :)

Visi žino, kad medikai baisūs cinikai. Baisūs cinikai anglų kalba būtų įvardinta, kaip collocations, t.y. žodžiai, einantys greta, tokios būdingos frazės. Na, o be cinizmą, dar ir geri šykštukai, ir pokštininkai ir panašiai. Ir ne vien medikai, bet ir jų bičiuliai, tiksliau, kaimynai, „gamtukai“.

Šiandien išgirdau grupiokę laimingą besijuokiančią, su klausimu, „ei, o matėt, kas ten už barakų? Kažkokio žvėrelio kaukolė ant krūmų ir vadovėlio lapai“. Ir aišku, toks jaukus chichi chacha.

Paskui mums buvo anatomijos paskaita. Vėl leido „pakutenti“ lavoną. Tiksliau būtų sakyti mumiją. Pagooglinus nesunku būtų rasti kokio egiptiečio mumijos nuotraukėlę. Beveik panašiu grožiu pasižymi ir mūsų draugužis. O žinot kodėl, jei neklystu, tai jam 20 metų. O ne, mirusiųjų metai ir mūsų metai skiriasi. Jis mirė prieš 20 metų. O smirda kaip naujas! Grupiokėms panūdo jį apžiūrėti iš arčiau, arba, „pažinti iš vidaus“. Todėl paaukojau savo skalpelį vardan kilnaus tikslo. Odos likučio nuo užpakalio nupjovimui. Et, apmaudu dėl vieno, kad turbūt nebegalėsiu juo kurį laiką pjaustyti pyrago ar obuolių, norėdama gėrybėmis pasidalinti su draugais. Nors, jei išdezinfekuočiau, tai vėl kaip naujas būtų. Tik naują dėkliuką jam reiks padaryti, nes senąjį betraukdama skalpeliuką suplėšiau.

Kai pagalvoji, keista prisiminus, kai rugsėjį bevalgydami prozektoriume salotas iš MAXIMOS, gerdami kavą iš aparato ir mokėmės kaulus norėjom lavono, ir neįtarėme, kad vienas toks guli po vienu iš karstų dangčiu. Sunkiu, metaliniu dangčiu.

Nepaisant mano nesėkmių mokymosi procese, paskaitose būna linksma. Ir ne vien dėl dėstytojų nusišnekėjimų, kartais dėl dėstytojų neapdairumo paskirstant užduočių skaitymą vaidmenimis. Viena juokinga situacija (E. yra mergina, J. vaikinas):

E: „What kind of contraception do you use?“

J: „My husband usually use a condom”

Gal ir nieko būtų, bet dėl J. nuolat rimtos veido išraiškos ir rimto tono, ypač šnekant akivaizdžias nesąmones, tik juokingiau. Dar viena situacija, kuri mus pralinksmina. Jonas daro prezentaciją, apie plastinę po jos uždavinėjame klausimus:

Aš: would you like to have a plastic surgery? In future?

J: No

Aš: Why?

J: Because I am beautiful. (veido išraiška absoliučiai rimta)

Na, o kol kiti studentai atsipūtę laukia sesijos, mes per naktis sau vieniši santykiaujame su vadovėliais ir konspektais kalamuoju būdu. Jei ne nuostabūs kolegos, nestokojantys nesveiko humoro jausmo, įdomių temų pokalbiams ir ne pokštininkai dėstytojai-maniakai, turbūt išprotėčiau. O man kasdien vis įdomiau, kokie mes būsim gydytojai. Ir man turbūt bus baisiai įdomu įsitariant sau kokį negalavimą eiti pas gydytoją ir žiūrėti į jį, kaip buvusi medicinos studentą.

P.S. įstojus medicinon tokios frazės kaip „užbėgti už akių“, „pažinti iš vidaus“, „arčiausiai kūno“ įgauna naujas prasmes. (Arčiausiai kūno yra kaspinuočiai, bet man jų gaila, ypač žuvinių, vargšelis turi savo 25 metrus sulakstyti 6-7 žmogaus žarnyno metruose.)

Labanaktukas, einu - niekad neatspėsite - mokytis. :D

               Pradėkime nuo to, kad prieš beveik savaitę gavom džiaugsmo laikyti bioorganinės chemijos pusegzaminį. Kaip su kolegomis juokavome, tai buvo užsiiminėjimas dailės darbeliais. Taip pat juokėmės, kad laukiam pasiūlymo chemijos Nobelio premijos kandidat… (nežinau, kaip su tom galūnėm, tai nenoriu daryti klaidų). Girdėjau paskalas, kad pačios vadovėlio autorės nesupranta, kaip iš jo įmanoma išmokti ką nors, o ypač jei esi medikas ir esi apkrautas rimtesniais mokslais. Bet kad ir kaip ten būtų, išmokti reikia, jei ne dėl savęs, tai dėl biochemijos.

               Savaitgalį, kaip nepavyzdinga studentė pasimokiau tik šiek tiek anatomijos ir padariau lotynų bei anglų namų darbus, o šiaip mėgavausi plotu pas pažįstamą iš mokyklos.

               Šiandien buvo džiaugsmelis – anatomijos koliokviumas iš sindesmologijos, kitaip jungčių mokslo. Tikro mokslo turėjome mažai, nes tai buvo kalimas grynuoju pavidalu. Ir laiko netgi visa savaitė, o mūsų fainuolis Kirilčikas mums davė testą. TESTĄ! Jei galvojat, kad tai lengva, nė velnio, nes taip viską supainioja galvoje, kad jau nebežinai, ar taip, ar anaip jie jungiasi, ir ar išvis tokia jungtis egzistuoja ir kiek čia išvis tų teisingų atsakymų variantų yra. Tikiuosi išlaikysiu. Velnias, jaučiuosi beviltiška…

               Šią savaitę vyksta MeDi‘227. daugiau informacijos čia: www.vumfsa.lt (kadangi šiemt MeDi vadonasi Mediatorius, taip pavadinau ir įrašą.)

Dabar vėl grįžkim į tuos laikus, kai buvau susireikšminusi lytinio brendimo kamuojama mergaitė. Padėjuosiu.

Ryt chemijos pusegzaminis, o košmareokošmareokošmarekošmarėli! Aš taip bijau, kad mokytis visi negaliu, mane baugina chemijos konspektas. Daugybė gandų, ir mintis, kad nieko nemoku. Šiandien per pratybas dėstytojas sakė, kad anksčiau tą pačią medžiagą organinės išdėstydavo per du semestrus. Mes turim pusę. Džiugumėlaičiukas.

Kas nors, padarykit, kaip filme Matrica, suinstaliuokit man bioorganinės chemijos kursą!

Bent galima pasiguosti - pirmas perlaikymas nemokamas ir balų nesumažins.

Atsikėliau vėlai. Iš karto tuščiu skrandžiu griebiau chemiją, nes ketvirtadienį pusegzaminis, reik mokytis. Buvo sunku, pavalgiau, mokiausi toliau. Po kelių valandų galva perkaito, ėmiausi anatomijos, padariau valgymo pertraukėlę, vėl anatomija. Paskui chemija, paskui vėl anatomija, paskui informatikos egzo klausimus perverčiau, paskui vėl anatomija, kol apie 17 valandą perkaito smegenai, pažiūrėjau Avis žudikes. Paskui dar pasimokiau anatomijos, o tada padariau klaidą, išeidama pailsėti ir paskaityti savaitės laikraščių. Kadangi prenumeruojame tik Lietuvos rytą, skaičiau jį. Pradėjau nuo šios dienos, o paskui, kaip tikra medstudentė, ėmiausi Sveikatos gido (antradieninis priedas). Perskaičiau ką ir taip maždaug žinojau, bet vis tiek fe.

Straipsnis vadinasi Medikai gelbsti kitus, tačiau savo gyvybės neretai nebrangina.  Jame daug ir baisiai prirašyta apie gydytojų depresiją, išsekimą, liguistus potraukius (deja, neįvardijo kam, nors šiaip turbūt jei žiūrit siaubi filmus apie medicinos personalus… ;D), alkoholizmą, savižudybes ir panašiai. Kadangi, kaip supratau, remtasi Vokietijos spauda, o konkrečiai žurnalu Spiegel, tad ir turinys labiau apie Vokietiją, nors nemanau, kad tai Lietuvai neaktualu.

Keletas įdomesnių ištraukų: Vokietijoje kasmet nusižudo 100 - 200, o JAV 300 - 400 gydytojų. Lietuvoje tokios statistikos neradau, abejoju, ar išvis egzistuoja. Danijoje atliktų tyrimų metu, buvo nustatyta, kad dažniausiai bando žudytis anesteziologai-reanimatologai, chirurgai, oftalmologai, o rečiausi, kad ir keista, vaikų gydytojai (kurie uždirba, anot straipsnio, mažiausiai).  Savižudybių rizika gydytojoms yra 50% didesnė, nei statistinei moteriai, ir net 70% didesnė gydytojui, nei vidutiniam vyrui. Kraupumėlis.

Kaip minėjau, man tai nebuvo didelė naujiena. Anksčiau teko švietimosi tikslais lankytis ligoninėse ir su gydytojai kai kalbėjomės, jie prisipažindavo, kad savo pačių ligas aptikdavo tik gerokai joms įsibėgėjus. Taip pat prisimenu, kai į toksikologinį paguldę gydytoją, kuri buvo apsinuodijusi alkoholiu. Sąmoningai. Vos įstojus į medicina, pirmomis mokslų dienomis kuratorės supažindino su statistika, kad iš 1 vidutinės grupės, kurioje būna 11 - 14 studentų medikų, po 6 metų diplomus gauna vos keli. Aišku, ne vien baisūs dalykai nutinka, kai kurie pasiima akademines atostogas dėl nėštumo (vaikinai irgi gali imti, jei jų antroji pusė pagimdo), dėl ligos, nutraukia studijas, būna išmetami, bet žinoma, nusižudo, prasigeria, išprotėja… Tarkime, rugsėjo 1-ąją mūsų buvo 13, dabar liko 12, mat viena mergina pamatė, kas čia per žmonės mokosi, ir kas per dalykas tos medicinos studijos, kad čia nebus gyvenimo, taigi, metė. Bandys perstoti į slaugą.

Labai gražiai ir vaizdžiai apie medikų gyvenimą pasakojama S. Shem knygoje Dievo namai. Ją ir šiaip rekomenduoju kiekvienam paskaityti, kas nėra ypač jautrus atviroms scenoms.

Na, nors aš dar pirmakursė, bet man mano studijos labai patinka, ir tai, kas gali laukti nebaugina. Kol kas. Aš tikiu, kad laiku susigriebus, galima sau padėti. Visi mes žmonės, visiems visko pasitaiko, nereikia savęs ir savo ligų bėgti, nereikia bijoti sužinoti, geriau sužinojus susitaikyti ir spręsti, kaip tuos baubus nugalėti.

Šiandienį atstovybę atėjo gamtukai - GMF SA nariai. Bendravom, žaidėm žaidimus, gėrėm arbatėlę su sausainis, paskui kai kurie išėjo namo, o kai kurie į Šnekutį alaus. Aš ėjau namo.

Mūsų SA jie padovanojo greipfrutą pamelo, susmaigstytą žaliais dideliais švirkštais. :D

Iš pradžių žaidėm kažką panašaus į Mafiją, bet nelabai sekasi, tada perėjom prie topinių šaradų. Juokingiausia, kai vaidino “būties nebūtį”, “lubinį lempačiulpį”, “negriuką fritiūrinę”, “teterviną” ir dar kažką.

Paskaitų man šian nebuvo, Kas antras penktadienis yra tobulybė. Bet anatomiją vistiek mokiausi. Rytoj, jei su kolega neisim į Scanoramos filmus, tai mokysiuos chemiją, mat ketvirtadienį pusegzaminis. Košmaras košmarėlis, turint galvoje, koks kosmosas yra ta bioorganinė chemija…

Šiandien anatomijos pratybos buvo kiek netikėtos. Dėstytojas pasakė, kad kol mokysimės sindesmologiją (oho, liko net vienerios pratybos!), testukų nerašysime, bet jis patikrins mūsų pratybų sąsiuvinius. Grupiokai išskuodė pirkti, kiti pasinaudoję masiniu išskuodimu nubėgo į AHA (anatomijos, histologijos ir antropologijos katedra) pažiūrėti kokį pažymį gavo iš citologijos kolio. Aš gavau 7. Tai pavadintina nesėkme, bet nieko stebėtino. Užuot mokiusius vakar prasėdėjau atstovybėj plepėdama su antrakursiais ir valgydama karštus sumuštinius.

Mums aiškino apie sąnarių ašis ir daromus judesius. Tai vaizdavo ant Dano (Danas yra skeletas iš Danijos). Danas neprieštaravo, nes yra miręs. Jis taip pat neturi kai kurių kaulų ir nemažos dalies priekinių dantų. Su grupiokėmis krizenome iš to, kad Danui trūksta galūnių ir dėstytojas paėmęs jo ranką sutriko, prisiminęs, kad reikiamo judesio negalės parodyti, nes ten nėra alkūnkaulio ir stipinkaulio. Tada jis bandė parodyti su kita ranka, bet vis tiek rodymas ant savęs yra kiečiausias būdas. Jis irgi nori būti kietas. Paskui mes apžiūrėjome vaikutį ir jo momenėlius. Vaikutis tai labai fainulka yra. Mane nustebino jo kaukolės plonumas. Aš teoriškai žinojau, kad jos plonos, bet kad tokios, ten kaip impregnuotas kartonas. Ir tie momenėliai skaidrūs. Aišku, nuo vaikučio amžiaus viskas pageltonavę ir sudžiūvę ir šiaip, bet naujesnių preparatų tai mes neturim, nes reik gauti žmogaus sutikimą skrodimui ir panašioms procedūroms. Naujagimiai taigi neduoda. :) Tame vaikutyje dar matėsi nagučiai. Kadangi jo žandikauliuose dar nebuvo dantų, tai atrodė, kad jis šypsosi. Mes buvome sužavėti. Aš pirmą kartą mačiau naujagimio griaučius.

Šiandien buvau pas dekanato tetas. Užregistravau savo banko kortelės numerį, kad galėtų pervesti stipendiją, jei ją netyčią gaučiau. Aišku, aš neplanuoju tapti kalike ir learn everything by heart, tai būtų didelis pokštas, jei tą stipendiją gaučiau. Aš stengsiuos bent be skolų baigt. Turėt skolų neapsimoka ir finansiškai. Grįžtu prie dekanato tetų, jos visai nepiktos. Jos mielos. Aišku, bando vaizduoti rimtas, bet jos turi spalvotų pieštukų, na žinot, būna toks pieštukas kuriame į vieną sudėtos visos trys spalvos - raudona, mėlyna ir geltona, ir kai pieši jos maišosi. Dar jos turi spalvotų lipdukų-skirtukų, o vienos jų pelės kilimėlis yra su katinuko nuotrauka. Ar tokios tetos gali būti piktos?